ŁAZIENKI KRÓLEWSKIE PARKAS VARŠUVOJE
Łazienki Królewskie yra viena iš tų vietų, kurias tiesiog privalu pamatyti Varšuvoje. Parko pavadinimas, išvertus pažodžiui
į lietuvių kalba, reiškia „karališkieji vonios kambariai“. Parkas gavo tokį pavadinimą dėl to, kad XVII amžiaus pabaigoje parko saloje buvo įrengta pirtis,
kuri po įvairių pastato plėtros darbų tapo dabartiniais Rūmais ant vandens (Pałac na Wyspie).
Łazienki Królewskie tai išskirtinis kultūros bei gamtos koegzistavimo pavyzdys. Parke galima
pasigrožėti gausybe augančių čia augalų - kiekvienų metų pavasarį parke pražįsta iki 100 000 gėlių. Parke taip pat galima sutikti laisvai
besiganančią stirną, tapusius parko simboliais povus, taip pat gausybę paukščių, tame tarpe antis, gulbes, žuvėdras bei daug kitų paukščių, daugybę šelstančių
tarp medžių voveraičių, dalis kurių būtinai patikrins ar parko lankytojų ištiestuose delnuose nelaukia kažkoks skanėstas.
Łazienki Królewskie parkas užima 76 ha, iš
kurių daugiau nei 4 ha užima 3 sujungti kanalais tvenkiniai. Vejos bei pievos užima daugiau nei 37 ha, o sezoniniai gėlynai apie 4,60 ha.
Parko lankytojai gali grožėtis 4 tipų sodais:
Daugiau informacijos apie Łazienki Królewskie parką
Daugiau informacijos apie Łazienki Królewskie parko florą ir fauną
Karališkasis XVIII amžiaus sodas
Karališkasis XVIII amžiaus sodas – tai seniausia parko dalis, įkurta XVII amžiaus
pabaigoje. Prie pastatyto saloje II XVII amžiaus pusėje pirties pastato buvo įkurtas nedidelis itališko stiliaus sodas. Lazienki parkas, prieš jų
perėmimą bei perstatymą przez Stanislovą Augustą, buvo žvėrynu organizuojamiems toje vietoje medžioklėms. Stanislovas Augustas išplėtė XVII
amžiaus pirtį, ko pasekoje pirties pastatas virto reprezentaciniais, klasicistiniais Rūmais ant salos. Pradžioje rūmus supo nedidelis vandens
telkinys, tačiau 1784 metais jis buvo išplėstas ir taip atsirado reguliarios formos tvenkinys, siekiantis Agrykoli gatvę, o ant tilto (esančio
kitoje tvenkinio pusėje, apie 250 m į šiaurę nuo Rūmų) karalius pastatė paminklą Jonui III Sobieskiui. Iš pietinės pusės Rūmus supa antras
tvenkinys su dar viena sala ir įkurtu joje amfiteatru, kuris iš pietinės pusės kanalu yra sujungtas su trečiu tvenkiniu. Kanalo krantus jungia
nedidelis tiltelis, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Rūmus ant salos. Teritorijoje į vakarus nuo Senosios oranžerijos pastato (Stara
Oranżeria, vadinamos irgi Wielka Pomaranczarnia – t.y. dideliu stikliniu pastatu skirtu apelsinams auginti), sujungtu su Karališkuoju teatru
(Teatr Królewski) bei Skulptūrų galerija (Galeria Rzeźby), buvo praeityje įkurti sodai, kuriuose buvo auginamos daržovės, stovėjo specialūs
šiltnamiai, kuriuose buvo auginamos figos, ananasai, apelsinai. 1818 metais ši teritorija buvo perdaryta į Varšuvos universiteto botanikos
sodą (Ogród Botaniczny Uniwersytetu Warszawskiego), esančio šioje vietoje iki šiol.
Daugiau informacijos apie karališkąjį XVIII amžiaus sodą
Romantiškasis XIX amžiaus sodas
Svarbiausiu architektūros elementu šioje parko dalyje yra
Belvederio rūmai. 1817 metais Lazienki parkas buvo parduotas Rusijos imperatoriui Aleksandrui I, kuris dar 1815 metais buvo karunuotas Varšuvoje
Lenkijos karalystės karaliumi, ir nuo to laiko Belvederio rūmai tapo privačia dižiojo kunigaikščio Konstantino, imperatoriaus brolio, rezidencija.
Pagal architekto Jokūbo Kubickio (Jakub Kubicki) projektą buvo pastatyta Sibilijos šventykla (besirandanti į šiaurės-rytus nuo Belvederio rūmų) bei
pastatyta 1822 metais Egipto šventykla (esanti į pietryčius nuo rūmų).
Daugiau informacijos apie romantiškąjį XIX amžiaus sodą
